Lietuvoje

Savivaldybių Skolos Ir Gyventojų Įsiskolinimas Netolygus

Wednesday, February 16th, 2011

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse 10 gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis pradelstų mokėjimų dydis viršija vidutini metinį atlyginimą. Tokius duomenis paskelbė„Swedbank” Asmeninių finansų instituto ekspertai. Tačiau ir skolų atžvilgiu padėtis Lietuvoje – labai netolygi.

Opiausia problema dėl skolų už komunalines paslaugas yra Akmenės rajone. Čia vidutinė pradelsto mokėjimo suma siekia net 4 467 Lt, tūkstančiui gyventojų tenka 18,5 pradelsto mokėjimo, teigia „Svvedbank” Asmeninių finansų institutas, remdamasis „Creditinfo” duomenimis.
Už komunalines paslaugas yra skolingi ir daug Neringos bei Palangos savivaldybių gyventojų. Čia tūkstančiui gyventojų tenka atitinkamai 16 ir 13 nepadengtų skolų. Vidutiniškai apie 2 000 Lt už komunalines paslaugas yra Įsiskolinę Prienų, daugiau nei 1 000 Lt – Birštono, Šilalės, Šakių irTrakų savivaldybių gyventojai.

(more…)

“Pasaulis Vis Dar Smarkiai Prasiskolinęs” – Teigia SEB Analitikai

Thursday, October 1st, 2009

Šiandien išleistoje makroekonomikos apžvalgoje SEB analitikai teigia, kad “pranašaujami dideli pokyčiai pasauliniame vartojimo „žemėlapyje“  „Senasis“ pasaulis yra paskendęs nedarbe ir smarkiai prasiskolinęs (JAV namų ūkių paskolos išaugo nuo 48 proc. BVP 1980 m. iki 97 proc. BVP 2009 m.).

Dėl šių priežasčių jie ilgus metus turės “gydytis” žaizdas ir reguliuoti savo balansus.
Augančios rinkos (Kinija, Indija, Rusija, Brazilija) jau kitais metais užtikrins maždaug pusę privataus vartojimo išaugimo.

Per artimiausius 30 metų vidutines pajamas uždirbančių žmonių skaičius pasaulyje ūgtelės nuo dabartinių 1,5 mlrd. iki 3,5 mlrd., daugiausia Trečiajame pasaulyje. Jie perims devizą „Dirbk, pirk, mirk“.

Paskolos, kreditai

Paskolos, kreditai

Lietuvoje kreditavimo rinka smarkiai suvaržyta ir kaip matyti iš pateikto grafiko, tiek kreditai , tiek indėliai nuo buvusių gan ekstensyvių 30-60 % augimų pasiekė visišką stagnaciją. 2009 metų prognozės persirito į neigiamo augimo pusę. Paskolų bus išduota iki 12% mažiau nei iki tol, indėlių susitraukimas taipogi gan ženklus ir sieks 8%.

SEB informacija

Paskolos Studentams

Wednesday, September 30th, 2009

DnB NORD bankas žada finansuoti paskolas studentams geromis sąlygomis.

Kandidatų į valstybės finansuojamų paskolų studijoms sąrašai paaiškės tik šių metų spalį, vienas didžiausių Lietuvos bankų kviečia studentus jau dabar užeiti į DnB NORD banką pasitarti dėl paskolų studentams finansinių sąlygų, kad išsiaiškinus visus pliusus ir minusus, jie galėtų išsirinkti sau palankiausią variantą.  Kam ir kokiomis sąlygomis bus teikiamos studijų paskolos pristato DnB NORD banko Kauno regiono vadovas Algimantas Anužis.

Kur reikia kreiptis dėl paskolos studijoms?

Norintieji gauti valstybės remiamą kreditą studentai visų pirma turėtų užpildyti prašymą Valstybinio mokslo ir studijų fondo internetiniame puslapyje www.vmsfondas.lt. Peržiūrėjęs gautus prašymus fondas sudarys studentų, turinčių teisę į lengvatines paskolas, sąrašą, o tuomet kviečiame kreiptis į DnB NORD banką dėl paskolos. (more…)

Asmeninė 16 Mln. Lt Paskola Nusitraukė Į Dugną

Tuesday, September 22nd, 2009

UAB “Broksita” bankrotas – tai puikus dviveidiško bankų elgesio pavyzdys, kai padidinus įsipareigojimus žadamas sąlygų sušvelninimas, bet jau po mėnesio paaiškėja, kad tai tik gudriai paspęsti spąstai.

Vienas iš UAB “Broksita” akcininkų Rūtenis Paukštė dar ilgai negalės nusikratyti 16 mln. Lt paskolos naštos, ir kaip pats teigia:

Esi skolingas, ir skolingas tiek, kiek niekada negalėsi uždirbti

Broksita savo veiklą pradėjo 2007 m. Spalį ir atidarė prekybos centrą “Statau”. Visa statyba kainavo apie 27 mln. Lt, iš kurių 7 buvo nuosavi, o likę 20 mln. Lt paskola, kurią paskolino SEB bankas. Po atidarymo sėkminga veikla tęsėsi apie metus, tačiau atėjusi krizė koregavo prekybą ir teko peržiūrėti paskolos sąlygas. Tuo metu kas mėnesį tekdavo mokėti ne taip mažus 50.000€. Už tam tikras lengvatas akcininkas Rūtenis Paukštė asmeniškai laidavo 16 mln. Lt paskolos.

Tačiau po mėnesio bankas nusprendė baigti visus reikalus ir paprašė grąžinti uždelstas paskolos sumas. Greitai buvo areštuotos sąskaitos ir visi įeinantys pinigai nurašomi bankui. Be apyvartinių lėšų “Statau” veikla neteko prasmės ir teko skelbti bankrotą.

Už Paskolas Pirkti Automobiliai Grąžinami Išardyti

Thursday, August 20th, 2009

Entering HyperspaceIšperkamosios nuomos bendrovės turi naują už­duotį. Reikia sugalvoti, ką daryti su apynaujėmis mašinomis, kurių detalės išplėštos. Tokias jas grąžina išperkamosios nuomos paskolos nepajėgiantys išsimokėti klientai. Iš kurį laiką naudotų vilkikų dingsta net veidrodėliai ar vairuotojų sėdynės.

Galbūt todėl kaimyninėje Lat­vijoje skolų išieškojimo agentū­ros prieš kai kurias bendroves jau ėmėsi labai drastiškų prie­monių – prasiskolinusių įmo­nių vilkikai tiesiog stabdomi gatvėse, o vairuotojai išsodina­mi lauk.

Latvijoje naudojamas į apip­lėšimą panašus scenarijus, nes bijoma, kad gavę įprastą išper­kamosios nuomos kompanijos reikalavimą grąžinti vilkikus, verslininkai juos išplėš.

Lietuvoje apie tokias drastiš­kas priemones dar niekas ne­girdėjo, tačiau bankų atstovai pripažįsta: atvejų, kai transpor­to priemonės grąžinamos nunio­kotos, apstu.

Tuo tarpu išsireikalauti, kad bankrutuojanti kompanija at­lygintų žalą, labai sunku.

Detalės – vietoj algos

Bankų atstovai nesąžiningus verslininkus skirsto į dvi gru­pes: vieni turtą niokoja tyčia, o kiti jo tiesiog neprižiūri, nes žino, kad automobilių greitai neteks negalėdami sumokėti paskolos.

„Pastarieji mašinų neprižiūri tol, kol jomis galima važinėti. Vėliau jas atiduoda išperkamo­sios nuomos bendrovei teigda­mi, kad už turtą daugiau nega­li mokėti.

Bankams atitenka 2007-2008 metais pagamintas laužas”, -piktinasi banko atsto­vai.

Pati nekalčiausia gudrybė -pakeisti vilkiko padangas į vi­siškai sudilusias.

Gudresni išplėšia magnetolas, išmontuoja viską, ką galima nu­imti: šildytuvus, kondicionierius, oro pagalves, ratlankius, akumu­liatorius, stabdžių trinkeles, ži­bintus, veidrodėlius ir kitas de­tales. Dingsta net ratai – ant ga­linės ašies vietoj 4 lieka 2.

„Įmonių vadovai kartais pa­tys skatina taip elgtis darbuoto­jus. Vairuotojui pasakoma, kad pinigų algoms nėra, todėl jis ga­li parduoti detales ir pinigus pa­siimti kaip uždarbį”.

Pakaitalų ieško laužynuose

Neseniai viena išperkamosios nuomos bendrovė pardavė iš ne­mokių klientų perimtą 2007 m. pagamintą puspriekabę-šaldytuvą. Ši greitai sugedo. Remon­to metu paaiškėjo, kad pusprie­kabėje slapčia buvo sumontuo­ta 1995 metais pagaminta šaldy­mo įranga.

Nekalčiausia gudrybė – pakeisti vilkiko padangas į visiškai sudilusias. Gudresni išmontuoja viską, ką galima nuimti.

Kitas vilkikas išperkamosios nuomos bendrovei buvo atvežtas ant priekabos. Patikrinus jį pa­aiškėjo, kad pavarų dėžė yra pa­keista, o naujoji pritaikyta visai kitam automobilio modeliui. Au­tomobilis net negalėjo pajudėti.

Pavogtas brangias detales vers­lininkai vėliau perdeda į kitus automobilius, parduoda arba iš­keičia į senas su priemoka.

Internete ir spaudoje galima rasti skelbimų apie tokius san­dėrius. Pakaitalų naujoms deta­lėms paprastai ieškoma automo­bilių laužynuose.

Mašinas išsiveža patys

Bendrovės „SEB lizingas” va­dovas Vilius Juzikis pripažįsta, kad pastaruoju metu norint ap­saugoti turtą būtina atsiimti automobilius nedelsiant po su­tarties nutraukimo. Tačiau vers­lininkai irgi imasi gudrybių.

„Vienas klientas raštu patvir­tino, jog visi vilkikai išvykę ir jų pristatyti mūsų bendrovei nėra galimybių. Tačiau mes greitai sužinojome, kad visi vilkikai iš­rikiuoti bendrovės aikštelėje ir juos tvarko mechanikai.

Todėl mums neliko nieko kito, kaip siųsti komandą, kuri perė­mė turtą”, – sakė V. Juzikis.

Šiam darbui išperkamosios nuomos bendrovės samdo skolų išieškojimo įmones.

Gadina verslą visiems

Vienos didelės transporto bend­rovės atstovas, panorėjęs likti ne­žinomas, „Lietuvos rytui” teigė, jog toks verslininkų plėšikavi­mas daro didelę žalą sąžiningai dirbančioms bendrovėms.

Nuostolių patiriančios išper­kamosios nuomos bendrovės dėl to visiems vežėjams taiko griež­tesnius reikalavimus.

Jis prognozuoja, kad sukčiavi­mo atvejų padaugės rudenį, kai pasibaigs praėjusių metų gale bankų suteikti paskolų grąžini­mo atidėjimo terminai sunkumų patiriančioms kompanijoms.

„Sąžiningai įmokas mokančios įmonės dabar patekusios į nepavydėtiną padėtį. Tie, kurie net negalvoja grąžinti skolų ir vilkikų nesaugo, transporto pas­laugas teikia pigiau. Todėl kon­kuruoti su jais neįmanoma”, -teigė verslininkas.

Bankų atstovai neskaičiuoja, kiek nuostolių jau padarė nesąži­ningi vežėjai – turtas parduoda­mas toks, kokį atgavo. Išplėštų mašinų niekas neremontuoja.

Pastebima, jog sukčiauti ban­do ne tik transporto bendrovės, bet ir lengvuosius automobilius įsigiję gyventojai.

Neseniai „Swedbank lizingui” grąžinta „Audi”, kurios salonas tiesiog perrinktas. Navigacijos įranga, originalios detalės, vai­ras pakeisti kinų ar Taivano ga­mybos detalėmis, kai kurių deta­lių apskritai nebebuvo.

Panaši situacija nutiko ir su „Porshe” automobiliu.

Kompanijai taip pat yra grą­žintas net apardytas traktorius su sudaužytu varikliu.

Blogai atrinko klientus?

Vežėjus vienijančios asociaci­jos „Linava” vadovai girdėjo, kad išperkamosios nuomos bendro­vės kenčia nuo nesąžiningų klien­tų, tačiau guosti jų neskuba.

„Jie skolino pinigus visiems norintiems – ir rimtiems, ir ne­rimtiems verslininkams, gerai neįvertinę jų kompanijų. Dabar matome rezultatus”, – teigė „Linavos” atstovas Algirdas Bara­nauskas.

Valstybės Skola Su Grėsmingais Nežinomaisiais

Tuesday, August 4th, 2009

monumentasValstybės skolos našta kiekvienam gyventojui sudaro apie 6 tūkst. Lt, bet šis skaičius gali būti dar didesnis, jeigu valdžia atskleistų visus skolinius įsipareigojimus.

Atostogų išvakarėse kaudamasis dėl tikslinamo biudžeto – didinamų mokesčių ir mažinamų išlaidų – premjeras Andrius Kubilius pasitelkė bauginantį argumentą: nieko nedarant valstybės skola gali pasiekti 67 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jeigu taip atsitiktų, Lietuva 2012 m. esą peržengtų Mastrichto kriterijų, pagal kurį skolos riba – 60 proc. BVP. Tai reiškia, kad svajones tais metais įžengti į saugesnę euro zoną galime palaidoti. Vargu ar mus gali paguosti tai, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės, esančios euro zonoje, jau gerokai anksčiau peržengusios šią ribą. O dar pernai Lietuvos valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP tarp ES šalių buvo vienas mažiausių.
Premjero prognozė
A.Kubiliaus nusakytas scenarijus gerokai prieštaravo gegužės naujienai, kuria taip džiaugėsi Vyriausybė, kai paaiškėjo, kad pagal Bloombergo finansų rinkų stebėjimo sistemos pateiktą indeksą CDS (kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmę) Lietuvos finansų būklė gerėja jau tris mėnesius iš eilės. Džiaugtis buvo dėl ko, nes indeksas yra tiesiogiai susijęs su skolinimosi pasaulio finansų rinkose išlaidomis.

(more…)

Išieškoma tik trečdalis skolų

Tuesday, August 4th, 2009

paskola

Skolų išieškojimo bendrovės sulaukia vis daugiau klientų, bet pačių skolų išieškoma mažiau. Anksčiau buvo išieškoma maždaug 80 proc. skolų, o dabar – tik apie trečdalį. “Šiuo metu išieškoti skolą mažiausiai dukart sunkiau nei iki sunkmečio”, -sako įmonės “Gelvora” komercijos direktorė Inga Žemaitienė. Ji pastebi, kad pinigų rinkoje nėra, o atsiskaitymai tarp įmonių vis labiau stringa. Be to, skolų išieškotojų padėtį sunkina tai, kad maždaug trečdalis prasiskolinusių įmonių yra nemokios ar bankrutuojančios. Paprastai skolų išieškotojai ima vadinamąjį sėkmės mokestį nuo išieškotos sumos. Jei skolos atgauti nepavyksta, įmonės pajamų negauna. Tačiau dabar skolų medžiotojams tenka ieškoti naujų būdų išgyventi: pasak “Baltijos Inkaso” vadovo Alberto Grižino, klientams, kurių skolininkai nemokūs, jie ėmė taikyti sutarties mokestį.

Paskolų Našta Slegia Gyventojus

Sunday, August 2nd, 2009

Kaip sutaupyti, kai sumenkusių pajamų nepakanka ne tik paskolai grąžinti, bet ir kasdieniams poreikiams? Bankų šeimos finansų ekspertai gali patarti… kaip sutaupyti perkant duoną. Tiesą pasakius, jie niekada ir nepatarė pačiais svarbiausiais gyvenimo klausimais – klimpti į skolas perkant būstą ar kaip nors išsisukti nuo kredito.

Darbas prarastas, santaupų nėra, smaugia didžiulė banko paskola, auga skolos. Aklavietė. Tokioje padėtyje dabar yra atsidūrę tūkstančiai nelaimėlių. Kai pritrūksta jėgų su užgriuvusiomis bėdomis kovoti savomis jėgomis, dairomasi pagalbos iš šalies. Vieni ieškodami paguodos kreipiasi į kunigus, psichologus, kiti patarimų laukia iš finansų ekspertų, politikų.
PASKUTINIAI KVAILIAI!
Po nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimo susidariusią situaciją, pasak Julitos Varanauskienės, finansininkai vadina “paskutinio kvailio” teorija. Kvailiais būtų galima pavadinti visus, kurie pasiėmė nepagrįstai dideles būsto paskolas?

“Kad nekilnojamojo turto kainos išpūstos, buvojau seniai aišku, – teigė pašnekovė. – Finansų teorijoje tai vadinama “paskutinio kvailio teorija”: pervertintą turtą galima pirkti tada, kai žinai, kad galėsi jį parduoti dar brangiau.”
Žodžiu, tas, kuris perka paskutinis, dažnai nebegali parduoti pervertinto turto net už tą pačią kainą ir lieka kvailiu.
“Šiuo atveju labiausiai nukentėjo tie, kurie pirko būstą norėdami jame gyventi”, – sakė bankininkė.
Žinoma, juk pagal “paskutinio kvailio” teoriją pralaimi ne tik tas, kuris perka paskutinis, bet ir tas, kuris pervertintą turtą įsigyja nesitikėdamas jo parduoti.Turto kaina vėliau krinta, o žmogus, net ir pardavęs būstą, nesugeba padengti visos paskolos, taigi ne tik praranda turtą, bet ir lieka skolingas bankui. (more…)

Kailių Karalienės Skola – 16 mln. Litų

Sunday, August 2nd, 2009

Žinoma verslininkė teigė, kad toks teismo sprendimas jos nenuliūdino: „Aš žinau, kad esu teisi, nesu nie­kam skolinga ir vaikštau iškel­ta galva”.

Advokatams vakar dar nebu­vo įteikta teismo nutartis, todėl N.Veličkienė nežinojo tokio teis­mo sprendimo motyvų.

N.Veličkienė neabejoja, kad šią teismo nutartį apskųs Lie­tuvos apeliaciniam teismui: „No­riu apginti ne tik save. Dabar turiu tikslą visiems Lietuvos žmonėms parodyti, kokie jie ne­saugūs, kokie pas mus teismai”.

Kailių verslu užsiimanti Švei­carijos bendrovė „Mayer & Cie AG” savo ieškinyje nurodė, kad N.Veličkienės įmonės „Vobekra”, „Nijolė ir partneriai” nesusimo­kėjo už aukcionuose įsigytus kailius ir jų perdirbimą 1998-2002 metais.

Verslininkė tikino, kad šioje byloje pateiktos sąskaitos su­klastotos: „Sąskaitos už kailius buvo išrašinėjamos 1997, 1998 metais ir 1999 metų pradžioje, o mano įmonė įkurta tik 1999-ųjų rugpjūčio mėnesį”.

Nijolės Veličkienės įmonės buvusiems verslo partneriams Prancūzijoje ir Šveicari­joje turės grąžinti apie 16 milijonų litų skolą. Tokią nutartį vakar paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Su Šveicarijos įmonės „Mayer & Cie AG” verslininkė teismuo­se aiškinasi jau keletą metų.

„Dabar turiu tikslą visiems Lietuvos žmo­nėms parodyti, kokie jie nesaugūs, kokie pas mus teismai.”

N.Veličkienė

„Tame pačiame teisme mes šią bylą laimėjome dar 2004 me­tais, o dabar ji vėl grįžo į tą pa­čią stadiją. Tai ką reiškia tokie teismai ir tokie nuosprendžiai?”

– teismų sistema piktinosi N.Ve­ličkienė.

Vilniaus apygardos teismo sprendimu Šveicarijos įmonei „Mayer & Cie AG” Lietuvos kai­lių karaliene vadinama versli­ninkė turi atiduoti 438 tūkstan­čius JAV dolerių skolos (1,064 milijono litų) ir 76 tūkstančius dolerių (184,68 tūkstančio litų) palūkanų.

Prancūzijos įmonei „Compag-nie Industrielle de Peleteries” iš N.Veličkienės teismas priteisė 4,78 milijono JAV dolerių (11,6 milijono litų) skolą ir įpareigo­jo sumokėti apie 600 tūkstančių JAV dolerių (1,458 milijono litų) palūkanų.

“Compagnie Industrielle de Peleteries” taip pat buvo patei­kusi ieškinį už patiektą žaliavą.

Iš viso teismas N.Veličkienei nurodė grąžinti 6,578 milijono JAV dolerių (apie 15,98 milijo­no litų) skolą.

Auga Skolų Našta

Sunday, August 2nd, 2009

Centrinės valdžios skola šiemet per birželio mėnesį padidėjo 1,863 mlrd. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 20,982 mlrd. litų, arba 20,9 proc. prognozuojamo 2009 metų bendrojo vidaus produkto.
Birželį centrinės valdžios skola padidėjo Lietuvai tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus 500 mln. eurų (1,726 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją.