Už Paskolas Pirkti Automobiliai Grąžinami Išardyti

Entering HyperspaceIšperkamosios nuomos bendrovės turi naują už­duotį. Reikia sugalvoti, ką daryti su apynaujėmis mašinomis, kurių detalės išplėštos. Tokias jas grąžina išperkamosios nuomos paskolos nepajėgiantys išsimokėti klientai. Iš kurį laiką naudotų vilkikų dingsta net veidrodėliai ar vairuotojų sėdynės.

Galbūt todėl kaimyninėje Lat­vijoje skolų išieškojimo agentū­ros prieš kai kurias bendroves jau ėmėsi labai drastiškų prie­monių – prasiskolinusių įmo­nių vilkikai tiesiog stabdomi gatvėse, o vairuotojai išsodina­mi lauk.

Latvijoje naudojamas į apip­lėšimą panašus scenarijus, nes bijoma, kad gavę įprastą išper­kamosios nuomos kompanijos reikalavimą grąžinti vilkikus, verslininkai juos išplėš.

Lietuvoje apie tokias drastiš­kas priemones dar niekas ne­girdėjo, tačiau bankų atstovai pripažįsta: atvejų, kai transpor­to priemonės grąžinamos nunio­kotos, apstu.

Tuo tarpu išsireikalauti, kad bankrutuojanti kompanija at­lygintų žalą, labai sunku.

Detalės – vietoj algos

Bankų atstovai nesąžiningus verslininkus skirsto į dvi gru­pes: vieni turtą niokoja tyčia, o kiti jo tiesiog neprižiūri, nes žino, kad automobilių greitai neteks negalėdami sumokėti paskolos.

„Pastarieji mašinų neprižiūri tol, kol jomis galima važinėti. Vėliau jas atiduoda išperkamo­sios nuomos bendrovei teigda­mi, kad už turtą daugiau nega­li mokėti.

Bankams atitenka 2007-2008 metais pagamintas laužas”, -piktinasi banko atsto­vai.

Pati nekalčiausia gudrybė -pakeisti vilkiko padangas į vi­siškai sudilusias.

Gudresni išplėšia magnetolas, išmontuoja viską, ką galima nu­imti: šildytuvus, kondicionierius, oro pagalves, ratlankius, akumu­liatorius, stabdžių trinkeles, ži­bintus, veidrodėlius ir kitas de­tales. Dingsta net ratai – ant ga­linės ašies vietoj 4 lieka 2.

„Įmonių vadovai kartais pa­tys skatina taip elgtis darbuoto­jus. Vairuotojui pasakoma, kad pinigų algoms nėra, todėl jis ga­li parduoti detales ir pinigus pa­siimti kaip uždarbį”.

Pakaitalų ieško laužynuose

Neseniai viena išperkamosios nuomos bendrovė pardavė iš ne­mokių klientų perimtą 2007 m. pagamintą puspriekabę-šaldytuvą. Ši greitai sugedo. Remon­to metu paaiškėjo, kad pusprie­kabėje slapčia buvo sumontuo­ta 1995 metais pagaminta šaldy­mo įranga.

Nekalčiausia gudrybė – pakeisti vilkiko padangas į visiškai sudilusias. Gudresni išmontuoja viską, ką galima nuimti.

Kitas vilkikas išperkamosios nuomos bendrovei buvo atvežtas ant priekabos. Patikrinus jį pa­aiškėjo, kad pavarų dėžė yra pa­keista, o naujoji pritaikyta visai kitam automobilio modeliui. Au­tomobilis net negalėjo pajudėti.

Pavogtas brangias detales vers­lininkai vėliau perdeda į kitus automobilius, parduoda arba iš­keičia į senas su priemoka.

Internete ir spaudoje galima rasti skelbimų apie tokius san­dėrius. Pakaitalų naujoms deta­lėms paprastai ieškoma automo­bilių laužynuose.

Mašinas išsiveža patys

Bendrovės „SEB lizingas” va­dovas Vilius Juzikis pripažįsta, kad pastaruoju metu norint ap­saugoti turtą būtina atsiimti automobilius nedelsiant po su­tarties nutraukimo. Tačiau vers­lininkai irgi imasi gudrybių.

„Vienas klientas raštu patvir­tino, jog visi vilkikai išvykę ir jų pristatyti mūsų bendrovei nėra galimybių. Tačiau mes greitai sužinojome, kad visi vilkikai iš­rikiuoti bendrovės aikštelėje ir juos tvarko mechanikai.

Todėl mums neliko nieko kito, kaip siųsti komandą, kuri perė­mė turtą”, – sakė V. Juzikis.

Šiam darbui išperkamosios nuomos bendrovės samdo skolų išieškojimo įmones.

Gadina verslą visiems

Vienos didelės transporto bend­rovės atstovas, panorėjęs likti ne­žinomas, „Lietuvos rytui” teigė, jog toks verslininkų plėšikavi­mas daro didelę žalą sąžiningai dirbančioms bendrovėms.

Nuostolių patiriančios išper­kamosios nuomos bendrovės dėl to visiems vežėjams taiko griež­tesnius reikalavimus.

Jis prognozuoja, kad sukčiavi­mo atvejų padaugės rudenį, kai pasibaigs praėjusių metų gale bankų suteikti paskolų grąžini­mo atidėjimo terminai sunkumų patiriančioms kompanijoms.

„Sąžiningai įmokas mokančios įmonės dabar patekusios į nepavydėtiną padėtį. Tie, kurie net negalvoja grąžinti skolų ir vilkikų nesaugo, transporto pas­laugas teikia pigiau. Todėl kon­kuruoti su jais neįmanoma”, -teigė verslininkas.

Bankų atstovai neskaičiuoja, kiek nuostolių jau padarė nesąži­ningi vežėjai – turtas parduoda­mas toks, kokį atgavo. Išplėštų mašinų niekas neremontuoja.

Pastebima, jog sukčiauti ban­do ne tik transporto bendrovės, bet ir lengvuosius automobilius įsigiję gyventojai.

Neseniai „Swedbank lizingui” grąžinta „Audi”, kurios salonas tiesiog perrinktas. Navigacijos įranga, originalios detalės, vai­ras pakeisti kinų ar Taivano ga­mybos detalėmis, kai kurių deta­lių apskritai nebebuvo.

Panaši situacija nutiko ir su „Porshe” automobiliu.

Kompanijai taip pat yra grą­žintas net apardytas traktorius su sudaužytu varikliu.

Blogai atrinko klientus?

Vežėjus vienijančios asociaci­jos „Linava” vadovai girdėjo, kad išperkamosios nuomos bendro­vės kenčia nuo nesąžiningų klien­tų, tačiau guosti jų neskuba.

„Jie skolino pinigus visiems norintiems – ir rimtiems, ir ne­rimtiems verslininkams, gerai neįvertinę jų kompanijų. Dabar matome rezultatus”, – teigė „Linavos” atstovas Algirdas Bara­nauskas.

Posted in Lietuvoje | Comments Off

Valstybės Skola Su Grėsmingais Nežinomaisiais

monumentasValstybės skolos našta kiekvienam gyventojui sudaro apie 6 tūkst. Lt, bet šis skaičius gali būti dar didesnis, jeigu valdžia atskleistų visus skolinius įsipareigojimus.

Atostogų išvakarėse kaudamasis dėl tikslinamo biudžeto – didinamų mokesčių ir mažinamų išlaidų – premjeras Andrius Kubilius pasitelkė bauginantį argumentą: nieko nedarant valstybės skola gali pasiekti 67 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jeigu taip atsitiktų, Lietuva 2012 m. esą peržengtų Mastrichto kriterijų, pagal kurį skolos riba – 60 proc. BVP. Tai reiškia, kad svajones tais metais įžengti į saugesnę euro zoną galime palaidoti. Vargu ar mus gali paguosti tai, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės, esančios euro zonoje, jau gerokai anksčiau peržengusios šią ribą. O dar pernai Lietuvos valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP tarp ES šalių buvo vienas mažiausių.
Premjero prognozė
A.Kubiliaus nusakytas scenarijus gerokai prieštaravo gegužės naujienai, kuria taip džiaugėsi Vyriausybė, kai paaiškėjo, kad pagal Bloombergo finansų rinkų stebėjimo sistemos pateiktą indeksą CDS (kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmę) Lietuvos finansų būklė gerėja jau tris mėnesius iš eilės. Džiaugtis buvo dėl ko, nes indeksas yra tiesiogiai susijęs su skolinimosi pasaulio finansų rinkose išlaidomis.

Skaityti toliau »

Posted in Lietuvoje | Comments Off

Išieškoma tik trečdalis skolų

paskola

Skolų išieškojimo bendrovės sulaukia vis daugiau klientų, bet pačių skolų išieškoma mažiau. Anksčiau buvo išieškoma maždaug 80 proc. skolų, o dabar – tik apie trečdalį. “Šiuo metu išieškoti skolą mažiausiai dukart sunkiau nei iki sunkmečio”, -sako įmonės “Gelvora” komercijos direktorė Inga Žemaitienė. Ji pastebi, kad pinigų rinkoje nėra, o atsiskaitymai tarp įmonių vis labiau stringa. Be to, skolų išieškotojų padėtį sunkina tai, kad maždaug trečdalis prasiskolinusių įmonių yra nemokios ar bankrutuojančios. Paprastai skolų išieškotojai ima vadinamąjį sėkmės mokestį nuo išieškotos sumos. Jei skolos atgauti nepavyksta, įmonės pajamų negauna. Tačiau dabar skolų medžiotojams tenka ieškoti naujų būdų išgyventi: pasak “Baltijos Inkaso” vadovo Alberto Grižino, klientams, kurių skolininkai nemokūs, jie ėmė taikyti sutarties mokestį.

Posted in Greitos Paskolos, Lietuvoje | Comments Off

Paskolų Našta Slegia Gyventojus

Kaip sutaupyti, kai sumenkusių pajamų nepakanka ne tik paskolai grąžinti, bet ir kasdieniams poreikiams? Bankų šeimos finansų ekspertai gali patarti… kaip sutaupyti perkant duoną. Tiesą pasakius, jie niekada ir nepatarė pačiais svarbiausiais gyvenimo klausimais – klimpti į skolas perkant būstą ar kaip nors išsisukti nuo kredito.

Darbas prarastas, santaupų nėra, smaugia didžiulė banko paskola, auga skolos. Aklavietė. Tokioje padėtyje dabar yra atsidūrę tūkstančiai nelaimėlių. Kai pritrūksta jėgų su užgriuvusiomis bėdomis kovoti savomis jėgomis, dairomasi pagalbos iš šalies. Vieni ieškodami paguodos kreipiasi į kunigus, psichologus, kiti patarimų laukia iš finansų ekspertų, politikų.
PASKUTINIAI KVAILIAI!
Po nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimo susidariusią situaciją, pasak Julitos Varanauskienės, finansininkai vadina “paskutinio kvailio” teorija. Kvailiais būtų galima pavadinti visus, kurie pasiėmė nepagrįstai dideles būsto paskolas?

“Kad nekilnojamojo turto kainos išpūstos, buvojau seniai aišku, – teigė pašnekovė. – Finansų teorijoje tai vadinama “paskutinio kvailio teorija”: pervertintą turtą galima pirkti tada, kai žinai, kad galėsi jį parduoti dar brangiau.”
Žodžiu, tas, kuris perka paskutinis, dažnai nebegali parduoti pervertinto turto net už tą pačią kainą ir lieka kvailiu.
“Šiuo atveju labiausiai nukentėjo tie, kurie pirko būstą norėdami jame gyventi”, – sakė bankininkė.
Žinoma, juk pagal “paskutinio kvailio” teoriją pralaimi ne tik tas, kuris perka paskutinis, bet ir tas, kuris pervertintą turtą įsigyja nesitikėdamas jo parduoti.Turto kaina vėliau krinta, o žmogus, net ir pardavęs būstą, nesugeba padengti visos paskolos, taigi ne tik praranda turtą, bet ir lieka skolingas bankui. Skaityti toliau »

Posted in Lietuvoje | Comments Off

Kailių Karalienės Skola – 16 mln. Litų

Žinoma verslininkė teigė, kad toks teismo sprendimas jos nenuliūdino: „Aš žinau, kad esu teisi, nesu nie­kam skolinga ir vaikštau iškel­ta galva”.

Advokatams vakar dar nebu­vo įteikta teismo nutartis, todėl N.Veličkienė nežinojo tokio teis­mo sprendimo motyvų.

N.Veličkienė neabejoja, kad šią teismo nutartį apskųs Lie­tuvos apeliaciniam teismui: „No­riu apginti ne tik save. Dabar turiu tikslą visiems Lietuvos žmonėms parodyti, kokie jie ne­saugūs, kokie pas mus teismai”.

Kailių verslu užsiimanti Švei­carijos bendrovė „Mayer & Cie AG” savo ieškinyje nurodė, kad N.Veličkienės įmonės „Vobekra”, „Nijolė ir partneriai” nesusimo­kėjo už aukcionuose įsigytus kailius ir jų perdirbimą 1998-2002 metais.

Verslininkė tikino, kad šioje byloje pateiktos sąskaitos su­klastotos: „Sąskaitos už kailius buvo išrašinėjamos 1997, 1998 metais ir 1999 metų pradžioje, o mano įmonė įkurta tik 1999-ųjų rugpjūčio mėnesį”.

Nijolės Veličkienės įmonės buvusiems verslo partneriams Prancūzijoje ir Šveicari­joje turės grąžinti apie 16 milijonų litų skolą. Tokią nutartį vakar paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Su Šveicarijos įmonės „Mayer & Cie AG” verslininkė teismuo­se aiškinasi jau keletą metų.

„Dabar turiu tikslą visiems Lietuvos žmo­nėms parodyti, kokie jie nesaugūs, kokie pas mus teismai.”

N.Veličkienė

„Tame pačiame teisme mes šią bylą laimėjome dar 2004 me­tais, o dabar ji vėl grįžo į tą pa­čią stadiją. Tai ką reiškia tokie teismai ir tokie nuosprendžiai?”

- teismų sistema piktinosi N.Ve­ličkienė.

Vilniaus apygardos teismo sprendimu Šveicarijos įmonei „Mayer & Cie AG” Lietuvos kai­lių karaliene vadinama versli­ninkė turi atiduoti 438 tūkstan­čius JAV dolerių skolos (1,064 milijono litų) ir 76 tūkstančius dolerių (184,68 tūkstančio litų) palūkanų.

Prancūzijos įmonei „Compag-nie Industrielle de Peleteries” iš N.Veličkienės teismas priteisė 4,78 milijono JAV dolerių (11,6 milijono litų) skolą ir įpareigo­jo sumokėti apie 600 tūkstančių JAV dolerių (1,458 milijono litų) palūkanų.

“Compagnie Industrielle de Peleteries” taip pat buvo patei­kusi ieškinį už patiektą žaliavą.

Iš viso teismas N.Veličkienei nurodė grąžinti 6,578 milijono JAV dolerių (apie 15,98 milijo­no litų) skolą.

Posted in Lietuvoje | Comments Off

Ultimatumas – 2 Milijardų Paskola Arba Bankrotas

Iš JAV vėl sklinda neramios žinios

Du milijardai dolerių per parą arba bankrotas. Tokį ultimatumą savo akcininkams pateikė dar vienas didžiulis Jungtinių Amerikos Valstijų bankas – „CIT Group”. Mat vyriausybė deda į kojas.

Jeigu ši bendrovė kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai gali būti didžiausias smūgis JAV finansų sistemai po pernykščio „Lehman Brothers” žlugimo.

Tačiau pati valstybė į tai kol kas žiūri atsainiai. Banko vadovai pripažino, kad paramos iš vyriausybės vargu ar besulauks.

Priėjo liepto galą?

101 metus gyvuojančio banko veiklos sritis – paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Tačiau, kaip ir tokios įmonės, banko veikla pastaruoju metu gerokai buksuoja.

Rugpjūtį „CIT Group” teks sugrąžinti apie milijardą dolerių skolų, tačiau sąskaitose tokios sumos nėra.

Akcininkams pateiktas ultimatumas baigiasi šiandien.

Tačiau jei jie ir sukrapštytų du milijardus dolerių, dėl banko ateities jokių garantijų nėra.

Mat JAV vyriausybės atliktas bankų testas parodė, kad „CIT Group” privalo papildomai sukaupti bent 4 milijardus dole rių, jei šalies ekonominė padėtis nepagerės.

Vyriausybė nežada padėti

„CIT Group” vadovai ilgai derėjosi su federalinė vyriausybe dėl naujo paramos bankui paketo.

Mat dar praėjusių metų gruodį iš JAV iždo jam buvo atseikėta 2,33 milijardo dolerių.

Tačiau patys banko valdytojai jau abejoja, ar valdžia dar kartą ryšis mesti pinigus jiems išgelbėti.

Juolab kad pastaroji nerodo didelio noro.

JAV iždo departamento vadovas Timothy Geithneris pareiškė, kad šalies administracija turi ir galimybių, ir pakankamai įgaliojimų išspręsti „CIT Group” problemas.

Tačiau ką nors paaiškinti detaliau T.Geithneris atsisakė.

Jei „CIT Group” pasiskelbtų bankrutuojanti, tai gali atsiliepti daugeliui jo klientų.

Nukentėti gali daugelis

Tačiau daugiausia nerimo kelia, kokį poveikį tai turės JAV finansų sistemai. Baiminamasi, kad jei valstybei teks išpirkinėti blogas paskolas, tai gali sukelti grandininę bankų griūtį.

Žinoma, tai nebus toks bombos sprogimas, kokį sukėlė “Lehman Brothers” bankrotas. Sis bankas savo gyvenimą baigė turėdamas net 600 milijardų dolerių skolų. „CIT Group” skolos kol kas garsiai neskelbiamos, tačiau visiems aišku, kad jos nesiekia tokio skaičiaus.

inf. Bloomberg.com

Posted in pasaulyje | Comments Off

Auga Skolų Našta

Centrinės valdžios skola šiemet per birželio mėnesį padidėjo 1,863 mlrd. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 20,982 mlrd. litų, arba 20,9 proc. prognozuojamo 2009 metų bendrojo vidaus produkto.
Birželį centrinės valdžios skola padidėjo Lietuvai tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus 500 mln. eurų (1,726 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją.

Posted in Lietuvoje | Comments Off

Prasiskolinusiems Čekams – Išsigelbėjimo Ratas

clip_image002Čekijos bankai pradėjo nemokius klientus gundyti šiame krašte anksčiau negirdėtu pasiūlymu – sugrąžinate pusę skolų, kitą pusę nurašome.

Pirmasis tokią paslaugą pasiūlė bankas „GE Money”. Jo atstovas Milanas Krizas pareiškė, jog pagal pradinį sumanymą tai turėjo būti vienkartinė akcija, tačiau teigiama klientų reakcija greičiausiai paskatins ir ateityje imtis tokių veiksmų.

Anot M.Križo, bankas tokį pasiūlymą išsiuntė tik tiems klientams, kurie jau pusmetį nemokėjo palūkanų. Pasirodė, kad dalis skolininkų, teigusių, jog nebeturi pajamų, sugebėjo grąžinti pusę paskolos sumos.
A.Križas kaip pavyzdį nurodė gyventoją iš Haviržovo miestelio, kuris iš banko buvo pasiskolinęs 654 tūkstančius kronų (82 tūkst. litų), tačiau nebeįstengė mokėti paskutinių 300 tūkstančių kronų (per 40 tūkst. litų).
Bankui pasiūlius sumokėti bent 150 tūkstančių kronų (per 20 tūkstančių litų), o likusius nurašyti, vyriškis pinigų iš kažkur greit surado, nors prieš tai beveik metus nesumokėjo nė vienos kronos.
Tokius pasiūlymus skolininkams netrukus pasiūlė kiti bankai bei kreditavimu užsiimančios bendrovės -”Cetelem”, „Home Credit”, „Patria Finance”.
Pastarosios įmonės finansų makleris Davidas Marekas spėja, kad tokių skolų nurašymo sutarčių rinkoje daugės, mat dėl ekonominės krizės nemokių klientų daugėja, o bankai norėtų atgauti nors dalį pinigų.
Čekijos centrinio banko duomenimis, vietos bankai turi nedaug beviltiškų skolininkų, bet blogų paskolų per metus padaugėjo nuo 2,8 iki 3,8 procento.

Bankas „GE Money” pasiūlė skolininkams nubraukti pusę įsipareigojimų, jei jie tuoj pat grąžintų likusią dalį.

Posted in pasaulyje | Comments Off

JAV Bankai Du Didžiausiais Blogų Paskolų Lygiais

Šie 294 JAV bankai turėjo didesnį nei 90% blogų paskolų santykį pirmo 2009 m. ketvirčio pabaigoje. Bankai yra surikiuoti pagal santykį, kuris yra išduotų paskolų poveikio rodiklis. Šis rodiklis palygina paskolas, kurios nėra apmokamos laiku ir turtą, konfiskuotą banko su banko įstatiniu kapitalu ir blogų paskolų rezervu. Tipinis bankas JAV turi santykį, mažesnį nei 12.

Žemiau pateikiama lentelė su JAV bankų blogų paskolų santykiais, apskaičiuotais pagal apačioje pateiktą metodiką.

Skaityti toliau »

Posted in pasaulyje | Comments Off

Kintamų Palūkanų Paskolos – Kitas Šansas Sutaupyti

Kintamųjų palūkanų būsto paskolos (KPP) kartais atrodo kaip tiksinčios bombos, nes jų patrauklių palūkanų pirmaisiais metais laikas galiausiai baigiasi. Fiksuotos žemos palūkanos dažniausiai tęsiasi tris, penkis ar septynis metus, paskui pradeda kasmet svyruoti. Dėl savo savybės pirmaisiais metais turėti mažesnes palūkanas, šio tipo paskolos kai kuriomis aplinkybėmis yra labai naudingos skolininkui.

Kintamų palūkanų paskolos yra geresnės jeigu palūkanų norma yra mažesnė nei 30 metų laikotarpio paskolos ir skolininkas planuoja parduoti namą arba sumokėti paskolą anksčiau nei sueis terminas. Tokiu atveju jis pasinaudoja, kas yra geriausia ir išvengia sunkiausio, t.y. pirmais metais moka mažas palūkanas, o vėliau kai palūkanos padidėja, paskola jau būna apmokėta.

Tokios paskolos naudingiausios skolininkams, kurie dažnai keičia gyvenimo vietą ir darbus. Šeimos, kurios tikisi pajamų padidėjimo prieš paskolos palūkanų pasikeitimą taipogi gauna naudos.

Tačiau šiai dienai 30 metų fiksuotų palūkanų paskolos siūlo geriausias sąlygas. Palūkanų skirtumai tarp kintamų palūkanų paskolų ir fiksuotų palūkanų paskolų nėra labai dideli. Bancrate.com atliktos apklausos parodė, kad 7 metų trukmės kintamų palūkanų paskolų palūkanų norma vidutiniškai buvo 5,76%, o 30 metų paskolų palūkanų vidutinė norma 5,36%. Penkerių metų trukmės kintamų palūkanų paskolos taip pat nesiūlė nieko geresnio.

Kai kurie finansų ekspertai tikisi kintamų palūkanų paskolos bus žymiai patrauklesnės didelėms paskoloms. Nelabai patiklūs bankai gali bijoti įstrigti ilgam laikui su milžiniškomis paskolomis ir žemomis palūkanomis, todėl stengsis siūlyti kintamų palūkanų paskolas tikėdamiesi, kad ateityje palūkanos neišvengiamai kils.

Skolininkams, KPP paskolos yra šiek tiek rizikingesnės – didesnės įmokos, kai paskola pradeda imti kintamas palūkanas. Kasmetiniai paskolų palūkanų padidėjimo žingsniai dažniausiai būna 2,5% arba 5% visam paskolos laikotarpiui. Šie palūkanų lygiai vis dėlto neužtikrina skolininko nuo įmokų padidėjimo iki tokio lygmens, kai įmokos tampa nebeįkandamos.

Kai refinansavimo galimybės taipogi tampa sudėtingesnės KPP paskolos tampa dar rizikingesnės, kadangi kai kuriais atvejais įmokos gali būti sumažintos pratęsus paskolos terminą. Įspausti į kampą didelių įmokų ir nukritus busto vertei , daugelis skolinkų pamatę, kad moka už būstą, kurio vertė žymiai mažesnė nei paskola. Tai uždegė žalią šviesą asmeniniams bankrotams.

Bancrate.com analitikas Gregas Makbraidas sako, kad kintamų palūkanų paskolos neturėtų būti būdas padaryti būstą įperkamą bet kam ir rekomenduoja tokią taisyklę: jeigu negalite sau leisti imti 30 metų paskolą su fiksuotomis palūkanomis, tai geriau neimkite ir kintamų palūkanų paskolos, geriau ieškokite kito būsto, o ne kitos paskolos rūšies.

Posted in pasaulyje | Comments Off