Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse 10 gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis pradelstų mokėjimų dydis viršija vidutini metinį atlyginimą. Tokius duomenis paskelbė„Swedbank” Asmeninių finansų instituto ekspertai. Tačiau ir skolų atžvilgiu padėtis Lietuvoje – labai netolygi.
Opiausia problema dėl skolų už komunalines paslaugas yra Akmenės rajone. Čia vidutinė pradelsto mokėjimo suma siekia net 4 467 Lt, tūkstančiui gyventojų tenka 18,5 pradelsto mokėjimo, teigia „Svvedbank” Asmeninių finansų institutas, remdamasis „Creditinfo” duomenimis.
Už komunalines paslaugas yra skolingi ir daug Neringos bei Palangos savivaldybių gyventojų. Čia tūkstančiui gyventojų tenka atitinkamai 16 ir 13 nepadengtų skolų. Vidutiniškai apie 2 000 Lt už komunalines paslaugas yra Įsiskolinę Prienų, daugiau nei 1 000 Lt – Birštono, Šilalės, Šakių irTrakų savivaldybių gyventojai.
Banko atstovų nuomone, viena iš įsiskolinimo priežasčių – dideli komunalinių mokesčių tarifai. Akmenė, Neringa, Prienai, Trakai patenka tarp tų dešimties savivaldybių, kuriose šildymo ir karšto vandens kainos yra didžiausios. Iš minėtų savivaldybių, kur gyventojų skolos už komunalines paslaugas – didžiausios, probleminių regionų sąrašui priklauso tik Akmenė, mat ten tokią situaciją lemia net du veiksniai: ir prastesnė nei šalies vidurkis ekonominė padėtis, ir dideli mokesčiai.
Varėnos gyventojai už komunalines paslaugas moka tvarkingiausiai. Tūkstančiui varėniškių tenka vos 0,11 pradelsto mokėjimo komunalinių paslaugų bendrovėms, o vidutinė tokios skolos suma – tik 68 Lt. Vadinasi, Akmenės rajono gyventojų skolos varėniškių skolas viršija net 65 kartus, nors ekonominė padėtis tiek kartų tikrai nesiskiria.
Skolų mokėjimo metai
„Akivaizdu, kad pradelsti mokėjimai išliks tarp didžiausių šių metų iššūkių, mat pajamų didėjimo dauguma gyventojų greičiausiai nepajus – vidutinio darbo užmokesčio augimą šiemet tikriausiai užgoš kainų augimas. Todėl šiais metais padengti pradelstų mokėjimų gali nepavykti ne tik tiems gyventojams, kurių skolos siekia vidutinio metinio darbo užmokesčio sumą. Svarbu, kad savo skolas gyventojai tvarkytų atsakingai ir, dengdami vienas, neprisiimtų naujų”, – teigia „Svvedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Pasak analitikų, didmiesčių gyventojai prieš ekonomikos recesiją pirko daugiausia gyvenamojo nekilnojamojo turto, taip pat aktyviai naudojosi išperkamosios nuomos paslaugomis, « tačiau ilgainiui dalis jų susidūrė su finansinėmis problemomis.
Daugiausia skolininkų greitųjų kreditų bendrovėms yra Rietave ir Kalvarijos savivaldybėje – po 9,7 tūkstančiui gyventojų. Daugiausia pradelstų mokėjimų kredito, išperkamosios nuomos, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų bendrovėms ir bankams – net 250 tūkstančiui gyventojų – taip pat užfiksuota Kalvarijos savivaldybėje.
Pagal skolų dydį tvirtai pirmauja Rokiškio rajono savivaldybė, kur vidutinė nepadengtos skolos suma sudaro 1 194 Lt. Ji iš paminėtųjų taip pat vienintelė priklauso probleminių regionų sąrašui.
Mažiausias skolų skaičius -Varėnos rajono savivaldybėje, kur tūkstančiui gyventojų tenka vos 43 nepadengtos skolos.
Finansus tvarko skirtingai
„Skirtumai, išryškėjantys lyginant Lietuvos savivaldybių gyventojams tenkančių pradelstų mokėjimų skaičių ir sumą, rodo, kad skolų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus. Vadinasi, gyventojų praktika tvarkantis su privalomais mokėjimais – labai nevienoda. Įtakos tam turi daugybė veiksnių: darbo užmokesčio dydis, verslo objektų skaičius ir nedarbas tam tikroje vietovėje, tos vietovės gyventojų amžius”, – sakė „Svvedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Štai minėtoji Kalvarija išsiskiria ir tuo, kad pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį, palyginti su kitomis savivaldybėmis, yra priešpaskutinėje vietoje. Nuo šalies vidurkio darbo užmokestis (2010 m. trečiojo ketvirčio duomenimis) Kalvarijoje atsilieka ketvirtadaliu ir siekia 1 216 Lt, o bedarbių ir darbingo amžiaus asmenų santykis (17,6 proc.) metų pradžioje šalies vidurkį viršijo 3,2 proc.
Per pastaruosius metus pradelsti mokėjimai labiausiai ūgtelėjo Palangoje – nuo 2009 m. iki 2010 m. gruodžio jie padidėjo 709 Lt ir pasiekė 1 792 Lt vienam savivaldybės gyventojui. Šiuo metu vienas tokių skolų turintis Palangos savivaldybės gyventojas yra pradelsęs sumokėti vidutiniškai 15,6 tūkst. Lt. Vidutinis darbo užmokestis šioje savivaldybėje yra 1 334 Lt per mėnesį, taigi vidutinė skola – net 11,7 karto didesnė. O tai – beveik visos dirbančio statistinio palangiškio per metus gaunamos pajamos.
„Swedbank” Asmeninių finansų instituto specialistai pastebi, kad su bendrosiomis nepadengtų mokėjimų tendencijomis itin glaudžiai siejasi skolų greitųjų kreditų bendrovėms mastai. Net šešios iš dešimties savivaldybių, kuriose tūkstančiui gyventojų tenka didžiausias skolų greitųjų kreditų bendrovėms skaičius, patenka tarp tų dešimties savivaldybių, kuriose apskritai yra daugiausia mokėjimus pradelsusių gyventojų.
Didžiausias nedarbas – Ignalinos ir Vilniaus rajonų (atitinkamai 19,5 proc. ir 19,2 proc), Mažeikių (18,9 proc), Akmenės (18,8 proc), Druskininkų (18,5 proc), mažiausias – Neringos (4,9 proc), Birštono (10,3 proc), Kazlų Rūdos (10,5 proc), Elektrėnų (10,8 proc.) irTrakų (11,3 proc.) savivaldybėse. Iš didžiųjų šalies miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (16,6 proc), mažiausiai – Kaune (12,5 proc). Tačiau ir šis rodiklis tiesioginio ryšio su gyventojų ir savivaldybių skolų kaupimu neturi.
Skolinimosi virusas
Didesnių ar mažesnių skolų turi 57 savivaldybės iš 60. Skolų neturi tik Birštono, Visagino ir Vilniaus rajono savivaldybės. Finansų ministerijos duomenimis, savivaldybės skolingos daugiau nei 1 mlrd. 266 mln. Lt. Tai sudaro apie trečdalį savivaldybių metinių pajamų.
Labiausiai prasiskolinusi yra Vilniaus miesto savivaldybė -jos skolos viršija 800 mln. Lt, tačiau jos susidarė ne per vienus metus. Antra pagal skolų dydį
– Kauno miesto savivaldybė (jos skolos siekia 172 mln. Lt). Klaipėdos miesto savivaldybės skolos praėjusių metų pabaigoje sudarė 67,4 mln. Lt. Tai beveik 30 proc. miesto metinio biudžeto. Klaipėdos rajono savivaldybės skolos siekia beveik 25 mln. Lt. Ketvirto pagal dydį Lietuvos miesto – Šiaulių
– skolos finansinėms institucijoms sudaro apie 67,4 mln. Lt. Panevėžio miesto savivaldybė finansinėms institucijoms skolinga 44,3 mln. Lt. Alytaus ir Marijampolės miestų savivaldybės skolingos atitinkamai 30 mln. ir 24,7 mln. Lt.
Savivaldybių skolos siekia 30-60 proc. metinio biudžeto, ir, skirtingai nei žmonės, nė viena savivaldybė nėra įsiskolinusi metams į priekį. Net mūsų valstybės skolos nesudaro pusės metinio šalies biudžeto, tad panašu, kad valstybės finansai buvo subalansuoti „į vieną pusę”, paliekant žmones verstis, kaip išmano.
Skaičiuojant procentine metinio biudžeto dalimi, į prasiskolinusių savivaldybių gretas patenka ir tos, kurių skolos bendrame fone atrodo nedidelės. Druskininkų savivaldybės skola praėjusių metų pabaigoje sudarė 46,5 proc. metinių pajamų, Pakruojo rajono savivaldybė buvo skolinga beveik 45 proc. metinio biudžeto, Alytaus rajono savivaldybės skola siekė beveik 44 proc. metinio biudžeto.
Mažiausiai skolų, naujausiais duomenis, turėjo Anykščių rajono savivaldybė – tik 5,3 proc. metinių savivaldybės pajamų. Molėtų rajono savivaldybė buvo skolinga 5,6 proc. metinių biudžeto pajamų. Kaišiadorių rajono savivaldybės skola sudarė 6,4 proc. metinio biudžeto.
Tad nors Lietuvos paveikslas krizei baigiantis yra gana margas, tačiau anaiptol nedžiuginantis. Net jeigu bent pusė bedarbių staiga gautų darbą, dar mažiausiai metus visi kapstysis iš skolų, be to, su sąlyga, kad skolas mokės tvarkingai.