Valstybės skolos našta kiekvienam gyventojui sudaro apie 6 tūkst. Lt, bet šis skaičius gali būti dar didesnis, jeigu valdžia atskleistų visus skolinius įsipareigojimus.
Atostogų išvakarėse kaudamasis dėl tikslinamo biudžeto – didinamų mokesčių ir mažinamų išlaidų – premjeras Andrius Kubilius pasitelkė bauginantį argumentą: nieko nedarant valstybės skola gali pasiekti 67 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jeigu taip atsitiktų, Lietuva 2012 m. esą peržengtų Mastrichto kriterijų, pagal kurį skolos riba – 60 proc. BVP. Tai reiškia, kad svajones tais metais įžengti į saugesnę euro zoną galime palaidoti. Vargu ar mus gali paguosti tai, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės, esančios euro zonoje, jau gerokai anksčiau peržengusios šią ribą. O dar pernai Lietuvos valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP tarp ES šalių buvo vienas mažiausių.
Premjero prognozė
A.Kubiliaus nusakytas scenarijus gerokai prieštaravo gegužės naujienai, kuria taip džiaugėsi Vyriausybė, kai paaiškėjo, kad pagal Bloombergo finansų rinkų stebėjimo sistemos pateiktą indeksą CDS (kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmę) Lietuvos finansų būklė gerėja jau tris mėnesius iš eilės. Džiaugtis buvo dėl ko, nes indeksas yra tiesiogiai susijęs su skolinimosi pasaulio finansų rinkose išlaidomis.
Tai buvo greitai įrodyta: birželį Lietuva sėkmingai išplatino 500 mln. eurų (1,7 mlrd. Lt) obligacijų emisiją, kurią teks išpirkti 2014 m. Beje, Latvijai to padaryti nepavyko. Kas kita, kad lietuviškos sėkmės kaina gana didelė – už šias euroobligacijas mums visiems teks mokėti 9,37 proc. palūkanų. Gautos lėšos naudojamos biudžeto deficitui dengti ir anksčiau valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.
Tačiau jau liepą, pamačius, kad BVP smuko iki 22,4 proc., gerąsias naujienas teko pamiršti. Ar gali išsipildyti blogiausioji A.Kubiliaus prognozė? Deja, visą tiesą apie šių metų valstybės skolą sužinosime daugiau nei po metų. Šiuo metu Valstybės kontrolė (VK) analizuoja 2008 m. valstybės skolą ir ataskaitą Seimui pateiks spalio 1 d.
VK Audito plėtros departamento Valstybės ataskaitų skyriaus vyriausioji valstybinė auditorė Erika Latyšovič teigia, kad auditorius sudomino premjero paminėti 67 proc., bet oficialiai šio skaičiaus niekas nepatvirtino. Tačiau Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio nuomone, A.Kubiliaus prognozė visiškai tikėtina.
Verslui niekaip nerandant bendros kalbos su bankais vis garsiau kalbama apie būtinybę valstybei daugiau ir drąsiau skolintis. Apie tai ne kartą viešai yra kalbėję Pramonininkų konfederacijos atstovai, stebėdamiesi, kodėl iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) daromas baubas. Mat kuo Lietuvos padėtis darysis sunkesnė, tuo skolintis bus sudėtingiau, ką jau parodė Latvijos dramatiškos derybos su TVF ir Europos Komisija, kurių iškelti reikalavimai jau vadinami tiesioginiu šalies finansų valdymu. Priminsime, kad TVF pareikalavo iš Latvijos sumažinti biudžeto deficitą iki 8,5 proc. BVP.
Iš TVF Lietuva buvo gavusi tris paskolas, kurių bendra suma siekė l ,44 mlrd. Lt (pagal 1994 m. gruodžio 31 d. valiutos kursą). Šios paskolos jau grąžintos. Bet pastaruoju metu Lietuva vis dažniau pavojingai gretinama su Latvija.
Kol kas nerizikuodama kreiptis pagalbos į TVF, Vyriausybė skolinasi platindama Vyriausybės vertybinius popierius (VVP). Per šių metų pirmąjį pusmetį jų išplatinta už 3,8 mlrd. Lt. Iš jų užsienio rinkoje – tik už 587 mln. Lt. Iš Lietuvos komercinių bankų pasiskolinta 1,3 mlrd. Lt. Taigi per pusmetį valstybės skola padidėjo beveik 7 mlrd. Lt ir perkopė 20 mlrd. Lt. O skolos valdymo išlaidos pasiekė beveik 1 mlrd. Lt.
Praėjusių metų pabaigoje Valstybės kontrolė padarė išvadą, kad “šalis neišnaudojo visų galimybių ekonomikos augimo metu subalansuoti valstybės biudžetą, todėl valstybės skola kasmet didėjo”. Šiandien jau Vyriausioji valstybinė auditorė E.Latyšovič sako, kad šiuo metu pagrindinė bėda – kaip valstybei pasiskolinti efektyviai. Visi rodikliai, kurie dar pernai atrodė tokie palankūs, smarkiai kinta. Tokių žemų kredito reitingų, kokius dabar turi Lietuva (reitingas BBJ3), nebuvo nuo 1996 m. Kuo didesnis biudžeto deficitas, tuo daugiau skolos lėšų skiriama jam padengti.
Didėjant skolai, kiekvienam šalies gyventojui tenka apie 6 tūkst. Lt šios naštos. Tačiau tai suma be palūkanų ir be neapibrėžtų įsipareigojimų. Valstybės kontrolė jau ne vienus metus kovoja su Finansų ministerija, prašydama atskleisti ir šiuos įsipareigojimus. Į juos patektų mokėtinos palūkanos, indėlių garantijos, energetikos sektoriaus problemos ir užmojai. Tuo, kad Finansų ministerija vengia atskleisti visus valstybės skolos užkulisius, įsitikino ir “Veidas”, kai metų pradžioje mėgino sužinoti, iš kokių komercinių bankų, kiek ir už kiek pasiskolino valstybė. O juk visos šios paskolos didina naštą mokesčių mokėtojams. Finansų ministerijos duomenimis, vien šiais metais Lietuva turės sumokėti daugiau kaip 1 mlrd. Lt, grąžindama vidaus ir užsienio skolas bei mokėdama palūkanas. O 2013 m. numatoma grąžinti bendra suma su palūkanomis sudarys net 4,3 mlrd. Lt.
Auditoriai primena, kad prieš kelerius metus, kai JAV pagaliau buvo paskelbti neatskleisti įsipareigojimai, tai nuskambėjo kaip bombos sprogimas.
